Advokato Justo Vilio kontora, www.vilys.lt, Tatjana Spiridonova
(parengta remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2014)
Žinoma, kad streikas yra kolektyvinių darbo ginčų sprendimo būdas. Kolektyvinio darbo ginčo samprata pateikta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 68 straipsnyje, kolektyvinis darbo ginčas – nesutarimas tarp darbuotojų ir jų atstovų bei darbdavio ir jo atstovų dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, kolektyvinių sutarčių ir norminių darbo teisės aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir teisės. DK 49 straipsnyje įtvirtinta, kad kolektyvinės sutartys gali būti kelių rūšių – nacionalinės, šakos, teritorinės ir įmonės kolektyvinės sutartys. DK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teritorinė kolektyvinė sutartis nustato tam tikrų darbo, socialinių ir ekonominių problemų, kurios turi teritorinių ypatumų, sprendimo sąlygas. Įmonės kolektyvinė sutartis, kaip ji aprašyta DK 59 straipsnyje, yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2014, pažymėjo, kad nesutarimų gali atsirasti dėl teritorinės kolektyvinės sutarties bei įmonės kolektyvinės sutarties sudarymo ar vykdymo ir šie nesutarimai vėliau gali peraugti į atitinkamo lygmens streiką bei atkreipė dėmesį į tai, kad ne kiekvienas reikalavimas pagal teisinį reglamentavimą įeina į teritorinio kolektyvinio darbo ginčo turinį. Sistemiškai aiškinant DK nuostatas, kurios reglamentuoja kolektyvinių derybų pabaigą, kolektyvinių sutarčių turinį, sudarant ir vykdant kolektyvines sutartis kylančių ginčų sprendimą, kolektyvinius darbo ginčus, streiką, jo pasibaigimą, darytina išvada, kad vienas iš kriterijų, kuriuo remiantis galima identifikuoti įeinančius į teritorinio kolektyvinio darbo ginčo turinį reikalavimus yra šių reikalavimų sąsaja su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir (ar) interesais ir šių reikalavimų susiformavimas teritoriniu lygmeniu.