Konsultacija dėl AB ,,Lietuvos geležinkeliai” veikianičių profesinių sąjungų jungtinės atstovybės

Advokatas JUSTAS VILYS

KONSULTACIJA

2016 m. rugsėjo 30 d.,

Vilnius

 

Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimui

2016 m. birželio 25 d. steigiamojo susirinkimo metu įsteigta AB „Lietuvos geležinkeliai” veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė (toliau – LGVPSJA), valdymo organus sudaro vadovas ir taryba. Tarybos pirmininkė, vadovė – Julija Skripničenko, tarybos nariai:

  • Aleksandr Timoškin,
  • Jurijus Pirogovas,
  • Stanislavas Federavičius,
  • Artūras Simonavičius,
  • Jurij Avdejev,
  • Vytautas Valteris,
  • Ramūnas Ramanauskas,
  • Aušra Černuvienė.

LGVPSJA teisinė forma yra profesinė sąjunga arba susivienijimas, tai yra viena savarankiškai veikianti profesinė sąjunga. Kadangi LGVPSJA pavadinime vartojama sąvoka ”…profesinių sąjungų jungtinė atstovybė… „, tai kelia painiavą vertinant tikruosius naujai įsteigtos profesinės sąjungos – LGVPSJA – įgaliojimus, kadangi galiojančio Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau LR DK) 60 ir 69 straipsniuose taip pat vartojama sąvoka ” …profesinių sąjungų jungtinė atstovybė… „.

Pagal galiojančio LR DK 60 str. 3 d. jungtinė profesinių sąjungų atstovybė sudaroma profesinių sąjungų susitarimu. Tačiau pažymėtina, kad LGVPSJA nėra AB „Lietuvos geležinkeliai” veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė teisine prasme, nes jos steigėjai yra:

  • AB „ Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas Įmonės kodas 302654083,
  • Geležinkelininkų profesinė sąjunga įmonės kodas 300556434,
  • Kauno geležinkelininkų profesinė sąjunga Įmonės kodas 300000836

– tai yra ne visos AB „Lietuvos geležinkeliai” veikiančios profesinės sąjungos, nes AB „Lietuvos geležinkeliai” veikiančios profesinės sąjungos „Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimas” ir „Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų federacija” šio susivienijimo steigime nedalyvavo. Taigi LGVPSJA neatitinka LR DK keliamų reikalavimų ”profesinių sąjungų jungtinei atstovybei”, o fonetinis šios profesinės sąjungos pavadinimo panašumą jokių teisių, numatytų LR DK 60 ir 69 straipsniuose nesuteikia.

Įmonės kolektyvinė sutartis, remiantis DK 59 straipsnio 1 dalimi, yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Darbo kodekso 60 str. 2 d. numato, jog jeigu įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos, įmonės kolektyvine sutartį sudaro jungtinė profesinių sąjungų atstovybė, kuri sudaroma profesinių sąjungų susitarimu, ir darbdavys. LGVPSJA prisidengusi klaidinančiai panašiu pavadinimu galimai siekia pasinaudoti minėta įstatymo nuostata pristatydami save kaip visų AB „Lietuvos geležinkeliai” veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė. Tačiau taip akivaizdžiai nėra, nes AB „Lietuvos geležinkeliai” veikiančios profesinės sąjungos „Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimas” ir „Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų federacija” nėra jokios atstovybės nariai.

Taigi LGVPSJA pavadinime vartojamos sąvokos ”…profesinių sąjungų jungtinė atstovybė… ” tėra žodžių žaismas ir manipuliacija klaidinamai panašiomis sąvokomis, neturinti jokios juridinės reikšmės.

 

Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimo atstovas

Advokatas Justas Vilys

http://www.vilys.lt

 

Dokumento originalas:

Konsultacija dėl AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ veikianičių profesinių sąjungų jungtinės atstovybės