LTG įmonių grupėje nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji Darbo LTG principai, kurie pakeitė buvusias darbo tvarkos taisykles. Šie principai buvo derinami su profesinėmis sąjungomis, buvo atsižvelgta į pastarųjų klausimus bei pastabas.
Vienas iš principų “Lankstus darbo laikas” reiškia, jog siekiant supaprastinti įprastu darbo savaitės režimu dirbančių kolegų darbo laiko apskaitą, atsisakyta formalizuoto pietų laiko trumpinimo (45 min.) bei savaitės darbo dienų trukmės diferencijavimo ir nuo šiol fiksuojamos standartinės darbo valandos, t.y., pirmadienį – penktadienį nuo 8:00 val. iki 17:00 val., o pietų pertrauka – nuo 12:00 val. iki 13:00 val. Tačiau su administracija sutarta, kad realus darbo dienos pradžios ir pabaigos laikas gali būti lankstus – konkrečią darbo pradžią bei planuojamą pietų trukmę suderinus su tiesioginiu vadovu, darbo diena gali varijuoti intervale nuo 7 val. ryto iki 7 val. vakaro.
Savo darbo laiko režimą Administracija rekomenduoja planuotis vadovaujantis šiais pagrindiniais principais:
išlaikyti 40 darbo valandų per savaitę darbo laiko normą;
standartinis LTG darbo laikas nuo pirmadienio iki penktadienio yra nuo 8:00 val. iki 17:00 val., pietų pertraukos laikas – nuo 12:00 val. iki 13:00 val.;
dėl lankstaus darbo ir pietų pertraukos pradžios bei pabaigos laiko susiderinti su tiesioginiu vadovu sutariant konkrečius laikus;
susitarimas dėl lankstesnio darbo ir pietų pertraukos pradžios ir pabaigos laiko turi užtikrinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus ir tinkamą darbo funkcijų ir keliamų tikslų įgyvendinimą bei pasiekiamumą kitiems kolegoms standartinėms darbo dienos valandomis;
penktadienio popietės yra laikas be susitikimų.
Naujasis principas “Lankstus darbo laikas”, suteikia galimybę darbuotojams susiderinti darbo ir pietų pertraukos pradžios bei pabaigos laiką su tiesioginiu vadovu. Deja, viename Šiaulių regiono gamybiniame padalinyje darbuotojams buvo sudaryti darbo grafikai standartinėmis ir nelanksčiomis darbo valandomis. Darbuotojų netenkino pasikeitusi pietų pertraukos trukmė bei dėl jos net 1 val. 15 min. pailgėjęs darbo laikas penktadienį.
Šią situaciją sužinojęs Šiaulių profsąjungos pirmininkas Vitalijus Dušenka pasitarė su profsąjungos nariais bei priėmė sprendimą nederinti tokių grafikų. Pasak pirmininko, pagrindinė nederinimo priežastis – įvardintas darbo grafikų pakeitimas trukdo darbuotojams vykdyti šeiminius įsipareigojimus ir pažeidžia LR DK 28 str. reikalavimus. Pastarasis straipsnis numato, jog Darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus bei Darbuotojo elgesys ir jo veiksmai darbe Darbdavio turi būti vertinami siekiant praktiškai ir visapusiškai įgyvendinti darbo ir šeimos darnos principą.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, mūsų šalyje nėra tinkamo supratimo, kad reikia derinti darbuotojų poilsio ir darbo režimą. „Nieko nereikia laukti, jau dabar turime visas prielaidas ir sąlygas dirbti 4 dienas per savaitę. Jau ne kartą kalbėjome apie tokio darbo modelio privalumus. Darbuotojai galės daugiau uždirbti, jeigu dirbs ilgiau viršvalandžius. Darbuotojai bus našesni, kai turės laiko pailsėti ir atsigauti nuo didelių darbo krūvių. Dabar žmonės
turi dirbti naktimis ir šventinėmis dienomis, kad gautų didesnius atlyginimus“, – komentavo I. Ruginienė.
Administracija atsižvelgė į racionalius darbuotojų reikalavimus ir leido sudaryti darbo grafikus įprastu bei lanksčiu laiku.
Naujieji principai, pakeitę senąsias taisykles, sukėlė klausimų ne tik dėl pasikeitusio darbo laiko. Pasak LGPSS pirmininko Artūro Černiausko, nesutarimai kilo dėl įtvirtintos nuostatos vengti situacijų, kai darbuotojų artimi asmenys dirba viename įmonės struktūriniame vienete ar darbo srityje, bei dėl draudimo dalyvauti renginiuose, susirinkimuose ar susitikimuose jeigu tai prieštarauja Grupės (čia Grupė suprantama kaip darbdavys) interesams.
Artūras Černiauskas sutarė su LTG administracija, jog pastaroji kreipsis į Valstybinę darbo inspekciją bei Lygių galimybių tarnybą su užklausomis:
Ar etikos principą “Dirbkite sąžiningai” apimanti elgesio norma – „Nedalyvaukite renginiuose, susirinkimuose ar susitikimuose ir pan., jeigu tai prieštarauja Grupės interesams“, atitinka darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, pvz., DK 24 straipsnyje numatytą sąžiningumo ir bendradarbiavimo principą, ir nepagrįstai nesuvaržo darbuotojų teisių ir laisvių?
Ar nuostata, pagal kurią darbuotojų artimiems asmenims negalima dirbti
pareigose, kurios tarpusavyje susijusios tiesioginiu pavaldumu ar vienas kito asmens ir jo atliekamų darbų (funkcijų) priimamų sprendimų atžvilgiu
(horizontalusis pavaldumas) yra diskriminacinio pobūdžio?
Gavus atsakymą iš minėtų tarnybų, gali būti koreguojamos darbo tvarkos taisyklės.
LGPSS informacija