Advokato Justo Vilio kontora
Tatjana Spiridonova, Advokatas Justas Vilys
Išankstinis atstovaujamojo organo sutikimas yra būtinas darbuotojų atstovo atleidimo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės atveju. Darbuotojų atstovų, kaip darbo teisės subjektų, specialiuosius požymius (t. b. išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus; išrinkti tam tikram laikotarpiui; profesinės sąjungos atstovaujamasis ir (arba) valdymo organas turi veikti įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirba darbuotojų atstovas – šis požymis nustatytas Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – Profesinių sąjungų įstatymas) 21 straipsnio 1 dalyje) jau aptarėme, taigi išnagrinėkime kokiais atvejais turi būti gautas išankstinis atstovaujamojo organo sutikimas, kaip jis turi būti gautas, teisę ginčyti atstovaujamojo organo sprendimą dėl darbdavio pareiškimo duoti sutikimą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – LR DK) 134 straipsnio 1 dalyje numatytas išankstinio atstovaujamojo organo sutikimo gavimas darbuotojo, išrinkto į darbuotojų atstovaujamuosius organus, atleidimo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės atveju. Praktiškai identiško turinio norma įtvirtinta ir Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, tačiau praplečiant LR DK 134 straipsnio 1 dalį nuostata, kad profesinės sąjungos atstovaujamasis ir (arba) valdymo organas turi veikti toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirba atleidžiamas darbuotojų atstovas. Pastebėtina, kad Profesinių sąjungų 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta darbdavio pareiga gauti išankstinį profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimą ir tuo atveju, kai darbuotojui, išrinktam į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriama drausminė nuobauda, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, todėl darbuotojų atstovams skiriant drausmines nuobaudas – pastabą ar papeikimą yra privalomas išankstinis atstovaujamojo organo sutikimas. Pažymėtina, kad nors Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje darbdaviui pareigos gauti išankstinį profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimą skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo nėra nustatyta, tačiau profesinės sąjungos ar darbo tarybos pirmininkas jų kadencijos laikotarpiu turi LR DK 134 straipsnio 1 dalyje garantuotą teisę nebūti atleistiems iš darbo, skiriant jiems drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos.
Pagal LR DK 134 straipsnio 2 dalį darbuotojų atstovaujamasis organas per keturiolika dienų nuo darbdavio pareiškimo duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą gavimo turi raštu pateikti sutikimą ar nesutikimą atleisti darbuotoją iš darbo. Tuo atveju kai per nustatytą laikotarpį darbuotojų atstovaujamasis organas atsakymo neduoda, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Lukoil Baltija“ v. Kauno apskrities profesinė sąjunga, bylos Nr. 3K-3-248/2012, nei LR DK, nei Profesinių sąjungų įstatyme nepateikta pagrindų ar aplinkybių, kurioms esant darbuotojų atstovaujamasis organas turi teisę netenkinti darbdavio prašymo duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą arba darbuotojų atstovui skirti drausminę nuobaudą, iš esmės paliekant tai klausimą (prašymą) sprendžiančio subjekto nuožiūrai, tačiau tokiam atsisakymui nėra suteikiamas absoliutus pobūdis, nes jis gali būti teismo panaikintas.
Pažymėtina, kad LR DK 134 straipsnyje yra numatyta darbdavio, bet ne atleidžiamo darbuotojų atstovo, teisė teismo tvarka ginčyti darbuotojams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Lukoil Baltija“ v. Kauno apskrities profesinė sąjunga, bylos Nr. 3K-3-248/2012, atkreipė dėmesį į tai, kad nei Profesinių sąjungų įstatyme, nei LR DK nėra normų, tiesiogiai reglamentuojančių darbdavio teisę ginčyti atitinkamo profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymą duoti sutikimą darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudą – pastabą ar papeikimą ir pažymėjo, kad nesant tiesioginės normos, reglamentuojančios darbdavio teisę ginčyti atitinkamo organo atsisakymą duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą – pastabą ar papeikimą, darbdavys pagal LR DK 134 straipsnio 3 dalies analogiją (DK 9 straipsnio 1 dalis) turi teisę tokį atsisakymą ginčyti tiesiogiai teisme, o teismas gali tokį atsisakymą panaikinti, jeigu darbdavys įrodo, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo interesus. Toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad aplinkybė, jog toks atsisakymas iš esmės pažeidžia darbdavio interesus, turi būti įrodyta individualiai, tai negali būti pagrindžiama vien įstatymu suteiktų teisių darbo drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu.
Pavadinimai užsienio kalbomis:
IŠANKSTINIS DARBUOTOJŲ ATSTOVAUJAMOJO ORGANO SUTIKIMAS ATLEIDŽIANT DARBUTOJŲ ATSTOVĄ IŠ DARBO
ПРЕДВАРИТЕЛЬНОЕ СОГЛАШЕНИЕ ПРОФСОЮЗНОГО ОРГАНА ПРИ УВОЛЬНЕНИИ ЧЛЕНА ОРГАНА ПРОФСОЮЗА.
VORHERIGE ZUSTIMMUNG DER ARBEITNEHMERVERTRETUNG, BEI KÜNDIGUNG DES ARBEITSVERTRAGES MIT ARBEITNEHMERVERTRETER