Advokato Justo Vilio kontora, www.vilys.lt, Tatjana Spiridonova
(parengta remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2014)
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Darbo sutarties šalių pareiga atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 250 straipsnyje. Taigi, jei darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas įstatymų, negerbdamas bendro gyvenimo taisyklių ir veikdamas nesąžiningai ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 metų gegužės 29 dienos nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2014, pažymėjo, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tačiau, vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas pats savaime nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, tai reiškia, kad neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą pagal darbo teisę būtinos visos DK 246 straipsnyje nustatytos sąlygos: pirma, padaroma žala; antra, žala padaroma neteisėta veika; trečia, tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys; ketvirtą, yra pažeidėjo kaltė; penkta, pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; šešta, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Be to, minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad atskirais atvejais teisės pažeidimo pripažinimo faktas yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.