PROFESINIŲ SĄJUNGŲ BENDRADARBIAVIMAS
BALTIJOS JŪROS REGIONE IR EUROPOS
SĄJUNGOS
STRATEGIJA ,,EUROPA 2020’’
Š. m. balandžio 4-5 dienomis Varšuvoje įvyko finalinė konferencija projekto ,,Europa 2020‘‘
Baltijos regionui. ,,Europa 2020‘‘ tai dešimt metų apimant Europos Sąjungos strategija, skirta užimtumui ir ekonomikos augimui. Ji buvo pradėta 2010 metais, siekiant sukurti sąlygas pažangiam ir tvariam ekonomikos augimui, kuris būtų palankus visuomenės įtraukčiai. Seminare dalyvavo profsąjungų atstovai iš Lenkijos, Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Jungtinės Karalystės.
Strategijoje nustatyti penki pagrindiniai tikslai, kurias Europos sąjunga nori pasiekti iki 2020 m.
- Įdarbinimas (75% 20-65 amžiaus žmonių turėtų dirbti)
- Tyrimai ir plėtra (3% ES BVP turėtų būti investuojami MTTP)
- Klimato kaita ir tausus energijos naudojimas (20% sumažinti išmetamą , šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, arba net sumažinti šį kiekį 30%, jeigu būtų palankios sąlygos atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį padidinti iki 20% visos suvartojamos energijos, siekti 20% efektyvesnio energijos vartojimo.
- Švietimas (mokyklos nebaigusių asmenų dalis turėtų būti nedidesnė kaip 10%, bent 40% jaunesnės kartos atstovų turėtų aukštąjį išsilavinimą)
- Kova su skurdu ir socialine atskirtimi (ant skurdo ribos turėtų būti 20 mln. žmonių mažiau).
Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijos ES valstybėms narėms, Estijai, Latvijai, Lenkijai, Jungtinei Karalystei yra skirtingos. Lietuvai yra šios rekomendacijos:
- Mažinti mokesčius mažas pajamas gaunantiems gyventojams, kompensuojant iždo netekimus ekonomikos augimui palankesniais mokesčiais, bei toliau gerinti mokesčių, ypač pridėtinės vertės mokesčio (PVM), surinkimą.
- Didinti investicijas į žmogiškuosius išteklius ir užsiimti kvalifikuotos darbo jėgos trukumu gerinant švietimo kokybę, pritraukiant jį darbo rinkai, gerinti suaugusiųjų mokymąsi.
- Stiprinti aktyvios darbo rinkos politikos apimtį ir veiksmingumą. Stiprinti socialinio dialogo mechanizmus.
- Gerinti sveikatos priežiūros sistemą, ambulatorinę priežiūrą, ligų profilaktiką ir sveikatos skatinimą.
- Gerinti bedarbių pašalpų ir socialinės pagalbos teikimą.
Seminaro metu buvo aptartas ir Baltijos jūros regiono profesinių sąjungų tinklas (BASTUN).
BASTUN priklauso bendrai 22 profesinių sąjungų organizacijos iš 10 šalių. Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Norvegijos, Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Švedijos. Nuo 2006 m. strateginio partnerio statusą turi nepriklausoma profesinių sąjungų organizacija iš Baltarusijos.
Baltijos jūros regionas iki 2020.Profesinių sąjungų vizija:
- Pagrindinis programos BASTUN dokumentas, patvirtintas Rygoje 2011 metais. BASTUN šiame dokumente apibrėžė tris savo prioritetus.
– didinti profesinių sąjungų judėjimą ir kelti naujų Baltijos jūros regiono narių organizavimo lygį (naujų narių organizavimas, bendradarbiavimas per sienas, profesinių sąjungų teisių populiarinimas)
– socialinio dialogo stiprinimas ir subalansuota socialinių partnerių atstovavimo veikla
– darbo mobilumas sąžiningomis sąlygomis bei apsauga prieš socialinį dempingą (,,Ne- socialiniam dempingui, taip tik laisvam judėjimui‘‘)
Seminarą organizavo Lenkijos profsąjungos OPZZ. Seminaro apibendrinimo metu kiekviena dalyvavusi šalis galėjo pasisakyti, padiskutuoti, pasidalinti savo šalies problemomis.
Diskusija dėl darbuotojų dalyvavimo , dabartiniai iššūkiai, gerosios patirties kliūtims.
Lietuvai šiame seminare atstovavo nuo LPSK, Janina Matuizienė, Danutė Šlionskienė ir Eugenija Šniutienė.
LGPSS pirmininkė Eugenija Šniutienė
