Advokato Justo Vilio kontora, www.vilys.lt, Tatjana Spiridonova
(parengta remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2014).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau tekste – Konstitucija) 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę streikuoti. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 76 straipsnį streikas – vienos įmonės, kelių įmonių ar šakos darbuotojų arba jų grupės laikinas darbo nutraukimas, kai kolektyvinis ginčas neišspręstas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos ar darbo arbitražo sprendimas nevykdomas ar netinkamai vykdomas, arba kolektyvinio darbo ginčo nepavyko išspręsti pasitelkus tarpininką, arba tarpininkavimo metu pasiektas susitarimas nevykdomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2014, atkreipė dėmesį į tai, kad nors DK 76 – 85 straipsniuose, reglamentuojančiuose streiko organizavimą, eigą, pabaigą, atsakomybę, specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis galėtų būti skelbiamas streikas teritoriniu lygmeniu, nenustatyta, tačiau, įvertinus šių normų turinį, konstatuotina, kad šios normos leidžia streikus, kaip kolektyvinių darbo ginčų sprendimo būdą, tiek įmonės, tiek aukštesniu lygmeniu. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad teritorinio streiko teisėtumas turi būti vertinamas, vadovaujantis įmonės lygmens streiko organizavimą ir vykdymą reglamentuojančiomis teisės normomis.
Pažymėtina, kad vienos įmonės, kelių įmonių ar šakos darbuotojų arba jų grupės laikinas darbo nutraukimas yra gana veiksminga priemonė daryti spaudimą darbdaviui ir taip ginti socialinius bei ekonominius interesus, tačiau, kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje nutartyje, streikas kartu reiškia tikrą, gresiančią žalą darbdaviui ar net tretiesiems asmenims, dėl to teisė streikuoti nėra absoliuti, o streikas laikytinas ultima ratio (kraštutine priemone) ir kaip kolektyvinių darbo ginčų sprendimo būdas gali būti naudojamas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams, kai kitos įstatymuose įtvirtintos ginčo sprendimo galimybės yra išnaudotos.