Advokato Justo Vilio kontora, www.vilys.lt, Tatjana Spiridonova
(parengta remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu)
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi nustatyta, kad kompensacija yra galima tik už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas. Šiuo atveju nekalbame apie darbo sutarties nutraukimą iki 2015 m. gruodžio 1 d., nes tokiu atveju DK numatyta, kad piniginė kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Pastebėtina, kad pagal DK 175 straipsnio galiojančią redakciją nepanaudotos kasmetinės atostogos atleidžiamo darbuotojo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą ir tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos. Nuo 2015 metų sausio 1 dienos šio straipsnio turinis keičiasi, įstatymų leidėjas įveda tam tikrą apribojimą: nepanaudotos kasmetinės atostogos atleidžiamo darbuotojo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jeigu darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi nuo 2015 metų sausio 1 dienos atleidžiamam darbuotojui nepanaudotos kasmetinės atostogos nukeliant atleidimo datą negali būti suteikiamos daugiau kaip už trejus darbo metus, o nuo 2015 metų gruodžio 2 dienos piniginė kompensacija yra galima tik už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas tokiu teisiniu reguliavimu sugriežtino reikalavimus atleidžiamam darbuotojui gauti kompensaciją už nepanaudotas atostogas arba nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo dėka nukelti atleidimo datą. Be abejo, kyla klausimas dėl įstatymų ledėjo tokio sprendimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutarime Nr. KT17-N6/2014 pažymėjo, kad asmens teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas) yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė. Pastebėtina, kad DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už kasmetines atostogas mokamas būtent darbo užmokestis, taigi yra akivaizdu, kad apribodamas atleidžiamo darbuotojo teisę išnaudoti visas nepanaudotas kasmetines atostogas (gauti piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas; nepanaudotų atostogų suteikimas nukeliant atleidimo datą), įstatymų leidėjas apribojo atleidžiamo darbuotojo teisę reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis ir taip galimai pažeidė Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės teisę.
Bet, bent kol kas toks teisinis reglamentavimas nėra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, taigi turi būti taikomas. Todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK nenustatytas draudimas taikyti kartu abu nepanaudotų atostogų išnaudojimo būdus. Taigi, jei, pvz., atleidžiamas darbuotojas turi nepanaudotų atostogų už daugiau kaip trejus metus, tai teigtina, kad toks darbuotojas turi teisę reikšti pageidavimą pasinaudoti abiem nepanaudotų atostogų išnaudojimo būdais, pvz., prašyti, kad jam, remiantis DK 177 straipsniu, būtų išmokėta piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už dvejus metus ir, kad jam, remiantis DK 175 straipsnio nuostatomis, nukeliant atleidimo datą būtų suteikiamos nepanaudotos kasmetinės atostogos už, pvz., kitus dvejus metus.