Neabejotina, kad užimtumas ir nedarbas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje tikrai aktuali šiandienos problema. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad 2013 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 972 tūkst. gyventojų, iš jų 2013 m. darbo jėgą sudarė 1 465,2 tūkst. šalies gyventojų (1292,8 tūkst. – užimti gyventojai, 172,5 tūkst. – bedarbiai). Bendrai ES šalyse gyventojų per dešimtmetį padaugėjo 3 procentais, o Lietuvoje sumažėjo 13 procentų. Per praėjusį dešimtmetį pasikeitė Lietuvos gyventojų amžiaus struktūra. Padaugėjo pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių ir sumažėjo vaikų iki 15 metų. 2004 m. pradžioje pagyvenę žmonės sudarė 15 procentų šalies gyventojų, o 2013 m. pradžioje – 18 procentų. Lietuva pagal gyventojų išsilavinimą lenkia daugelį ES valstybių. 2013 m. vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą turėjo 93,4 procento 25–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Šiuo metu tai pats aukščiausias gyventojų išsilavinimo lygis Europos Sąjungoje (ES vidurkis siekė 75,2 proc.). Lietuva pagal šį rodiklį pakilo, palyginti su kitomis Europos šalimis, iš penktosios vietos (2005 m.) į pirmąją (2013 m.). Statistikos departamento duomenimis 2014 m. pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis sudarė 12,4 procento ir Lietuvoje buvo 183,4 tūkst. bedarbių.
Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje darbo jėga senėja ir vyresnio amžiaus darbuotojai darbo rinkoje yra aktuali šiandienos ir rytdienos problema. Darbo jėga nuo 55 m. ir vyresnių asmenų sudaro net apie 17 proc. visos darbo jėgos Lietuvoje vyresnio amžiaus darbuotojo sąvoka nėra aiškiai išreikšta: Lietuvos statistikos departamentas teikia skaičius apie vyresnio amžiaus dirbančiuosius skirdamas juos į tokias grupes (55-64 m.) ir 65 ir vyresni, Lietuvos darbo birža registruoja bedarbius išskirdama 50 m. ir vyresnius gyventojus.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga vienija 36 įstaigų profesinių sąjungų narius iš kurių apie 80 proc. vyresnio amžius darbuotojai. 2014 m. gegužės 12-16 d. Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos darbuotoja Dalia Juškevičienė dalyvavo pažintinių vizitų programoje tema „Older Workers in Companies and on the Labour Market“ (Vyresni darbuotojai įmonėse ir darbo rinkoje) Vokietijos Kelno mieste. Vizito tikslas – susipažinti su vyresnio amžiaus darbuotojų padėtimi darbo rinkoje ir taikoma gerąja praktika Vokietijos Šiaurės Reino Vestfalijos žemėje.
Pažintinių vizitų programa, Mokymosi visą gyvenimą programos Skersinės paprogramės dalis, yra individualaus mobilumo programa, kuri remia individualų profesinio mokymo specialistų bei sprendimus švietimo srityje priimančių asmenų mobilumą bei skatina pažintinių vizitų įvairiomis švietimo, profesinio mokymo bei profesinio orientavimo temomis organizavimą Lietuvoje.
Vokietija (vok. Deutschland), oficialiai – Vokietijos Federacinė Respublika (VFR; vok. Bundesrepublik Deutschland, BRD) – valstybė Vakarų Europoje, sudaryta iš 16 federacinių vienetų (žemių). Vokietija – didžiausia pagal gyventojų skaičių Europos šalis (~80,5 mln. gyv.). Pagal BVP dydį – ketvirta pasaulyje ir yra laikoma viena turtingiausių ir ekonomiškai pajėgiausių šalių pasaulyje. Kelnas yra ketvirtas pagal dydį Vokietijos miestas kuriame 2008 metais gyveno 996 690 gyventojai.
Pažintinį vizitą anglų kalba organizavo „Arbeit und Leben DGB/VHS NW e. V.“, veikianti Diuseldorfo mieste, Vokietijoje. „Arbeit und Leben DGB/VHS NW e. V.“ organizacija savo veiklas vykdo glaudžiai bendradarbiaudama švietimo srityje su Vokietijos profesinių sąjungų federacija (German federation of trade unions (Deutscher Gewerkschaftsbund – DGB) ir suaugusiųjų mokymo centrais (Volkshochschulen -VHS) veikiančiais Šiaurės Reino Vestfalijos žemėje. Vokietijos vyriausybė aktyviai remia suaugusiųjų mokymąsi visą gyvenimą, todėl dalinai finansuoja organizacijos „Arbeit und Leben DGB/VHS NW e. V.“ veiklą. Jos veiklos finansuojamos iš valstybės biudžeto ir kt. finansinių šaltinių.
Šios organizacijos veiklos apimtis puikiai atskleidžia šie rodikliai: 1500 renginių ir 27 000 renginiuose dalyvavusių dalyvių per metus, 34 etatiniai darbuotojai, 1000 samdomų lektorių, konsultavimas ESF klausimais ir kt. Jie bendradarbiauja su Vyriausybe, moksliniais tyrimo institutais, profesinėmis sąjungomis ir kt. socialiniais partneriais, teikia mokymo ir konsultavimo paslaugas socialinės politikos temomis, glaudžiai bendradarbiauja su Vokietijos Darbo tarybomis, įgyvendina suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą projektus, finansuojamus Europos Komisijos lėšomis.
Šis vizitas buvo finansuojamas EK Mokymosi visą gyvenimą programos lėšomis, kurias Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Pažintiniame vizite dalyvavo socialiniai partneriai iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Austrijos, Lietuvos, Makedonijos ir Islandijos (1 pav. 2014 m. gegužės 12-16 d. pažintinio vizito Vokietijoje „Vyresni darbuotojai įmonėse ir darbo rinkoje“ dalyviai).
1 pav. 2014 m. gegužės 12-16 d. pažintinio vizito Vokietijoje „Vyresni darbuotojai įmonėse ir darbo rinkoje“ dalyviai
Vizito dalyviai pristatė savo šalių demografinę situaciją ir vystymosi tendencijas, buvo akcentuojama, kad daugelyje šalių stebimas gyventojų senėjimas, dalijosi patirtimi apie demografinę ir darbo rinkos situaciją jų šalyse ir kaip sprendžiami vyresnių darbuotojų mokymo ir perkvalifikavimo klausimai.
Vizito metu dalyviai supažindinti su Kelno mieste veikiančiu musulmonių moterų Centru, kurio veiklos pradėtos įgyvendinti prieš 17 metų. Šiuo metu šiame Centre mokosi musulmonės moterys iš 75 pasaulio šalių, jos lanko įvairius savišvietos užsiėmimus, mokosi vokiečių ir anglų kalbų. Centre veikia lopšelių – darželių grupės, kuriuose galima palikti mažus vaikučius tuo metu, kai jų mamos lanko mokymosi užsiėmimus. Musulmonių moterų centre įrengta moderni kompiuterių klasė, kur galima tobulinti darbo su kompiuteriu praktinius įgūdžius, yra galimybė musulmonėms, neturinčioms darbo, ateiti į šį centrą ir naudotis kompiuterine darbo paieška, yra veikianti biblioteka. Šiuo metu Centras teikia paslaugas ne tik moterims, bet ir musulmonams vyrams.
Dalyviai turėjo galimybę išsamiau susipažinti su Kelno mieste veikiančiu Kelno miesto municipaliniu suaugusiųjų mokymo centru ( toliau – Centras), kuriame per metus vidutiniškai mokosi apie 10000 dalyvių ir jo siūlomomis programomis vyresnio amžiaus dirbantiesiems. Šiame Centre organizuojami kalbų, darbo su kompiuteriu, vadybos, komunikacijos kursai, kuriuose dalyvauja ne tik Vokietijos pilietybę turintys gyventojai, tačiau ir imigrantai, organizuojamas profesinis mokymas. Vokietijoje vyresnio amžiaus dirbančiųjų situacijai darbo rinkoje skiriamas tikrai didelis dėmesys. Jau 2011 m. Vokietijos Šiaurės Reino Vestfalijos žemėje buvo pradėtos įgyvendinti darbo rinkos projekto „Best Ager – Employment Pact for older workers in the Ruhr Area“ (Geriausias amžius – užimtumo paktas vyresniems darbuotojams Ruhr žemėje”) , kurio veiklos finansuojamos iš federalinės valstijos programos. Projekto tikslas – padidinti vyresnių žmonių 50+ įsidarbinimo galimybes. Šio projekto veiklos vykdomos net 78 Vokietijos regionuose, 11 Vokietijos miestų, dalyvauja 421 darbo centrai. Projekto veiklose dalyvauja darbuotojai nuo 50 m. ir vyresni, projekto trukmė: 2011 m. – 2015 m. Finansavimas – 350 000 000 Eurų per metus.
Tikrai didelį įspūdį visiems vizito dalyviams paliko apsilankymas Kelno chemijos pramonės gamykloje „Ineos“, (2 pav. „Vizito dalyviai „Ineos“ gamykloje“). Vizito metu dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti įmonės teritoriją, susipažinti su kai kuriais gamybos procesais ir darbuotojų darbo sąlygomis, tiesiogiai bendrauti su dirbančiaisiais.
2 pav. Vizito dalyviai „ Ineos“ gamykloje.
Šioje įmonės praktikoje taikomi mentorystės principai ir tam naudojama vyresnių darbuotojų žinios ir praktiniai įgūdžiai. Buvome maloniai nustebinti sužinoję kaip šios įmonės praktikoje taikomi žmogiškųjų išteklių vadybos principai:
Personalo vadyboje skiriamos tokios esminės personalo vadybos sritis:
- – personalo parinkimas (personalo parinkimo sistema, personalo poreikio planavimas, personalo paieška, personalo atranka, priėmimas į darbą, personalo adaptacija, atleidimas iš darbo); darbų sauga ir darbuotojų sveikatos apsauga;
- – personalo ugdymas ir tobulinimas (personalo vertinimas, personalo mokymas ir profesinių gebėjimų tobulinimas, personalo karjeros planavimas, kompetencijų modeliavimas ir lavinimas);
- – personalo galimybių realizavimas (tinkamas ir sėkmingas vadovavimas personalui, darbuotojų motyvavimo svarba organizacijoje).
Taigi, dirbant su žmonėmis, nepakanka tinkamai užpildyti priėmimo ar atleidimo iš darbo dokumentus, darbuotojai turėtų turėti adaptacijos periodą, galimybes tobulinti savo kompetencijas, jie nori būti pastebėti ir įvertinti, jaustis saugūs darbe.
Darbas su žmogiškaisiais ištekliais tikrai nelengvas ir dažnai ne iš karto matomi rezultatai. Tikriausiai daugelis personalo darbuotojų sutiks, kad personalo skyriuose pakanka eilinių bei skubių užduočių, kurias tik spėk įvykdyti laiku. Nepaisant to, „Ineos“ Žmogiškųjų išteklių skyrius rūpinasi ne tik savo dirbančiųjų saugia darbo aplinka, tačiau ir atlieka išsamią darbuotojų sergamumo analizę – sistemina ligų priežastis, analizuoja ir ieško galimybių kaip pagelbėti savo darbuotojams. Įmonėje stebima darbuotojų sergamumas, jo priežastys, darbuotojams siūlomos sveikatingumo programos, aiškinama teisingos mitybos ir sveiko gyvenimo principai.
Didelis dėmesys skiriamas šios įmonės darbuotojų psichologiniam klimatui darbo vietose, streso darbo vietose identifikavimui ir jo šalinimui. Vizito dalyviai pastebėjo, kad pastaruoju metu daug diskutuojama apie darbuotojų patiriamą stresą darbo vietose ir priežasčių pašalinimą – šia tematika planuojami tarptautiniai projektai, kuriuos galėtų finansuoti Europos Komisija.
Dabar Lietuvoje daug kalbama apie darbo santykių lankstumą. Šiuo metu Lietuvos darbinių santykių praktikoje dažnai pasitaiko, kad ieškoma darbuotojų terminuotam laikui ir siūloma terminuota darbo sutartis, pvz. keliems mėnesiams. Tačiau kaipgi per tuos kelis mėnesius ar tarkime per metus įgyvendinti personalo vadybos principus, kurie leistų darbuotojui adaptuotis naujoje organizacijoje, tobulinti savo kompetencijas ir pan.? Juk akivaizdu, kad žmogus dirbdamas terminuotą darbą daugiau ar mažiau jaus stresą dėl tolimesnės ateities, o tai atsilieps ne tik pačiam darbuotojui ir jo artimiesiems, tačiau ir darbuotojo atliekamo darbo kokybei.
Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamas projektas „Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio – administracinio modelio sukūrimas“, kurio metu rengiamas naujai darbo santykius reglamentuojančio teisės akto – Darbo kodekso – projektas. Teigiama, kad naujasis aktas moderniai reguliuos darbo santykius Lietuvoje, skatins kolektyvines sutartis, suderins darbuotojų ir darbdavių interesus šiuolaikinėmis sąlygomis, suteiks saugumo darbuotojams, lankstumo darbdaviams, skatins darbo vietų kūrimą ir užimtumą.
Labai norėtųsi tikėti, kad tobulinant teisės aktus, susijusius su darbo santykiais ir siekiant darbo santykių lankstumo bus atsižvelgta, kad bet kokioje paslaugas teikiančioje organizacijoje personalas, t. y. organizacijos dirbantieji, tiesiogiai sąlygoja teikiamų paslaugų kokybę ir personalo vadybos elementai vaidina labai svarbų vaidmenį.
Organizacija dirbs sėkmingai, kai joje vyraus geras psichologinis klimatas, bus rūpinamasi organizacijos darbuotojais, vadovai sieks, kad jų organizacijoje vyrautų „laiminti organizacijos kultūra“. Tokiu atveju tikėtina, kad darbuotojai bus saugūs ir sveiki, nepatirs streso darbo vietose, bus lojalesni darbdaviui, turės galimybę ne tik dirbti, tačiau ir realizuoti savo profesinius siekius, galės tobulinti kompetencijas ir planuoti savo ir savo artimųjų ateitį ir tuo pačiu gerės organizacijos veiklos rodikliai.
PASTABA: straipsnis atspindi tik dotacijos gavėjo, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį. Europos Komisija neatsako už straipsnio turinį bei už galimą informacijos panaudojimą.
Straipsnį parengė:
Dalia Juškevičienė,
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga
Straipsnis_vizitas_Vokietijoje_2014-04-27