LIETUVOS GELEŽINKELININKŲ PROFESINIŲ SĄJUNGŲ SUSIVIENIJIMAS
Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Seimo narei Aušrai Papirtienei
Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetui
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai
PRAŠYMAS
Dėl LR DK 111 str.2 d. papildymo
2019.02.08, Panevėžys
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau– DK) 165 str. 1 d. yra nurodyta, kad darbuotojų atstovavimas reiškia darbuotojų teisių ir interesų gynimą ir atstovavimą jiems santykiuose su kitomis socialinės partnerystės šalimis, darbo ginčus nagrinėjančiose ir socialinės partnerystės institucijose, teisių ir pareigų jiems sukūrimą ir keitimą ar kitokį dalyvavimą, nustatant darbuotojų darbo, socialines ir ekonomines teises ir pareigas darbo teisės normų nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjas Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau– Profesinių sąjungų susivienijimas), kuris vienija 10 Lietuvos geležinkelių bei dukterinių įmonių profesinių sąjungų, atstovaudamas darbuotojų interesus,teikia Jums šį prašymą dėl DK 111 str. 2 d. papildymo.
Lietuvos Respublikos Seime 2018 m. gegužės 23 d. buvo registruotas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 34, 111, 115, 118,193 ir 197 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2196) (toliau – Įstatymo projektas), kurį parengė Seimo narė Aušra Papirtienė. Šiuo Įstatymo projekto 2 str. siūloma pakeisti 111 str. 2 d. 1 p. bei papildyti 2 d.2 p. ir juos išdėstyti taip:
„1)Pasirengimas darbui darbo vietoje ir jos sutvarkymas po darbo;
- Laikas,reikalingas persirengti, darbo įrankiams bei saugos priemonėms paruošti ir susitvarkyti“
111 str. 2 d. 2 p. bei kitus punktus laikyti atitinkamai 3 ir tolimesniais punktais.
Visų pirma, pasisakydamas dėl siūlomo DK 111 str. pakeitimų, Profesinių sąjungų susivienijimas tikrai sutinka ir palaiko įstatymo iniciatorių iniciatyvą dėl siūlomo DK 111 str. 2 d. 1 p. išplėtimo, kadangi Profesinių sąjungų susivienijimo nuomone, į darbo laiką įtraukiant pasirengimą darbui darbo vietoje analogiškai į darbo laiką turi būti įtraukiamas ir darbo vietos susitvarkymas baigus darbą, t. y. darbo įrankių,saugos priemonių išsivalymas, susidėliojimas į vietas ir pan.
Be to susidurdami su nuolatiniais darbuotojų nusiskundimais ir nesąžiningu ir neteisingu darbo laiko skaičiavimo siūlo papildyti LR DK 111 str. 2 d. 2 p. projekto formuluotę į darbo laiką papildomai įtraukiant laiką, reikalingą persirengti, o taip pat laiką reikalingą nusiprausti po darbo, jei dėl technologinių procesų ar darbo funkcijų atlikimo, darbuotojas darbo metu susitepė.
Taigi Profesinių sąjungų susivienijimas DK 111 str. 2 d. 2 p. projektą siūlo papildyti ir išdėstyti taip:
“2) laikas, reikalingas persirengti ir nusiprausti, jei dėl technologinių procesų ar darbo funkcijų atlikimo, darbuotojas darbo metu susitepė“.
Tokį siūlymą Profesinių sąjungų susivienijimas teikia dėl tų pačių priežasčių, kokios nurodytos ir Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, siūlant į darbo laiką įtraukti laiką, reikalingą darbuotojams persirengti, t.y. kad kai kuriose įmonėse, tarp jų ir Profesinių sąjungų susivienijimo atstovaujamų AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir jos dukterinių įmonių ženkli darbuotojų dalis dėl savo atliekamo darbo pobūdžio,pvz. traukinių remonto, kuomet tenka dirbti su traukinio mechanizmais,geležinkelio bėgių remonto ar pan., susitepa sunkiai nusiplaunančiais naftos produktais, dirbdami lauke lietingu oru, sušlampa ar net visai permirksta, o dirbdami fizinį darbą labai karštu oru – suprakaituoja. Tokie darbuotojai,atėję į darbą švarūs, savo švariais drabužiais, nori tokie patys ir grįžti namo į šeimas. Taigi tokie darbuotojai po darbo persirenginėdami, maudydamiesi užtrunka apie 20 minučių. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, siūlant į darbo laiką įtraukti laiką, reikalingą persirengti, buvo paskaičiuota, kad kai kuriose įmonėse darbuotojai užtrunka daugiau kaip 10 minučių prieš ir po darbo,kol apsirengia darbui būtinus drabužius bei pasiruošia higienos priemones. Tad per pamainą persirengimui skiria nemažiau kaip 20 minučių laiko, per savaitę susidaro ne mažiau kaip 1,5 valandos,o per mėnesį ne mažiau kaip 6 valandos pasirengimo (persirengimo), kuris neįskaitomas į darbo laiką. Skaičiuojant, kad dalis darbuotojų ne tik persirengia, bet ir prausiasi, nes vykdydami darbo funkcijas išsitepė be persirengimo prieš ir po darbo dar užtrunka ir ne mažiau kaip 10 minučių maudydamiesi, tuomet per dieną susidaro 30 minučių, per savaitę ne mažiau kaip 2,5 valandos, o per mėnesį – ne mažiau kaip 10 valandų, kurios neįskaitomos į darbo laiką.
Pažymėtina, jog toks Profesinių sąjungų susivienijimo siūlymas dėl DK 111 str. 2 d. 2 p. pakeitimo visiškai atitinka ir neprieštarauja Europos Sąjungos bei nacionaliniams teisės aktams, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ar Lietuvos teismų praktikai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentare, aiškinant DK 111 str. 2 d. (o būtent į darbo laiką įtraukiamus laikotarpius), nurodyta, kad darbo kodeksas ir kitos darbo teisės normos nustato laikotarpius, per kuriuos darbuotojas savo darbo funkcijos pagal sutartį neatlieka, bet jie turi būti įskaitomi į darbo laiką. Darbdavys neturi teisės šių laikotarpių priskirti poilsio laikui ar reikalauti, kad kai kuriuos su pareigomis susijusius veiksmus darbuotojas atliktų savo poilsiui skirto laiko metu. Tai nepaneigia darbdavio pareigos reikalauti, kad darbuotojas darbo laikui prilygintus laikotarpius naudotų racionaliai, t.y. nepiktnaudžiautų tokiais laikotarpiais ir pagrįstų darbo laiko sąnaudas. Tuo tarpu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2018 m.vasario 21 d. sprendime, priimtame byloje Villede Nivelles prieš Rudy Matzak, bylos Nr. C-518/15, išaiškino, kad nors valstybėms narėms nesuteikta teisė pakeisti sąvokos „darbo laikas“ kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2003/88 2 straipsnį, apibrėžties, jos, kaip nurodyta šio sprendimo 42 punkte, gali laisvai priimti atitinkamas savo nacionalinės teisės nuostatas, kuriose būtų numatyta palankesnė darbo laiko ir poilsio laiko trukmė, nei įtvirtinta šioje direktyvoje.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad DK 111 str. 2 d. nustato laikotarpius (konkrečius atvejus), per kuriuos darbuotojas savo darbo funkcijos pagal sutartį neatlieka, bet jie turi būti įskaitomi į darbo laiką; taip pat į aukščiau cituotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią pagal Direktyvą 2003/88 valstybėms narėms leidžiama nustatyti darbuotojams palankesnes darbo laiko ir poilsio trukmes bei aukščiau aprašytus atvejus, kuomet kai kuriose įmonėse kai kurie darbuotojai atlikdami darbą išsitepa, dėl ko yra būtinybė maudytis po darbo, tikslinga yra tiek persirengimą prieš ir po darbo, tiek ir maudymąsį po darbo, jei atlikdami darbo funkcijas, darbuotojai išsitepa, įtraukti į darbo laiką.
Todėl, atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimas prašo papildyti Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 111 str. 2 d. 2 p., išdėstant ją taip:
- 2) LAIKAS, REIKALINGAS PERSIRENGTI, IR NUSIPRAUSTI, JEI DĖL TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ AR DARBO FUNKCIJŲ ATLIKIMO, DARBUOTOJAS DARBO METU SUSITEPĖ.
Pagarbiai
Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimo
Pirmininkė Eugenija Šniutienė
