Advokato Justo Vilio kontora
Tatjana Spiridonova, Advokatas Justas Vilys
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – LR DK) 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus DK 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus, taip pat trumpalaikę darbo sutartį pasibaigus jos terminui. Šioje normoje nustatyta garantija užtikrina nėščioms moterims darbo santykių išsaugojimą tam tikrą laiką ir draudžia darbdaviui per įstatymo nustatytą laiką, t. y. nuo medicininės pažymos apie nėštumą pateikimo darbdaviui dienos iki praeis vienas mėnuo pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. Ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, jį įtvirtina darbdavio pareigą ir apriboja jo teisę elgtis kitaip, nei nustatyta LR DK, išskyrus įtvirtintas išimtis.
Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I.A. v. Uždaroji akcinė bendrovė „Bomba“, bylos Nr. 3K-3-129/2012, LR DK 132 straipsnio 1 dalyje nenustatyta pareigų ir nevaržomos nėščios moters (darbuotojos) teisės, taigi darbuotoja gali laisvai apsispręsti, ar pasinaudoti įstatymo jai suteikta darbo santykių apsauga ir nuo kada ja naudotis. LR DK 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos darbo teisės garantijos darbuotojai galiojimo pradžia apibrėžta teisiškai reikšmingu darbuotojos veiksmu – pateikimu darbdaviui medicinos pažymos apie nėštumą, t. y. garantija pradeda galioti nuo tos dienos, kai nėščia moteris nutaria pasinaudoti garantija ir pateikia pažymą apie nėštumą darbdaviui. Darytina išvada, kad būtent nuo pažymos apie nėštumą pateikimo dienos darbdaviui atsiranda pareiga, susijusi su apribojimais nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi, o darbuotojai – teisė į LR DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą garantiją. Toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad apribojimas nutraukti darbo sutartį darbdaviui galioja iki įstatyme nustatyto termino, tačiau, kaip ir sprendžiant dėl teisės pasinaudoti įstatyme įtvirtinta garantija, tokio apribojimo galiojimas nevaržo darbuotojos teisės spręsti, kaip ir kokiu laikotarpiu naudotis įstatyme suteikta garantija. Ta reiškia, kad darbuotoja bet kuriuo metu turi teisę pareikšti, kad naudotis garantija nepageidauja, ir įstatymo nustatyta bendra tvarka nutraukti darbo sutartį. Pažymėtina, kad visais atvejais darbuotojos valia dėl atsisakymo naudotis nėščios moters garantija į darbo santykių apsaugą turi būti išreikta aiškiai ir vienareikšmiai. Kitaip darbdavys neturi teisės nutraukti darbo sutartį anksčiau įstatymo nustatyto termino, nes toks darbo sutarties nutraukimas reikštų įstatyme imperatyvia teisės norma įtvirtintos darbdavio pareigos pažeidimą.
Kyla klausimas kaip bus tuo atveju, kai nėščia darbuotoja nepateikia darbdaviui medicininės pažymos apie nėštumą, nes, kaip buvo aptarta, LR DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta garantijos galiojimo pradžia – medicininės pažymos apie nėštumą pateikimo darbdaviui diena. Ar tikrai nėščia darbuotoja negali pasinaudoti jokia specialia apsauga? Šiuo klausimu yra labai svarbus Teisingumo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje C-232/09, Dita Danosa v. LKB Lizings SIA. Šioje byloje Teisingumo Teismas pažymėjo, kad nors 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/85/EEB „Dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo“ (toliau tekste – Direktyva 92/85) 2 straipsnio a punkte, kuris atskleidžia sąvoką „nėščia darbuotoja“, kalbant apie tvarką, kurios laikydamasi darbuotoja turi pranešti darbdaviui apie savo nėštumą, daroma nuoroda į nacionalinės teisės aktus ir (arba) praktiką, yra svarbu tai, kad dėl nacionalinės teisės aktuose ir (arba) praktikoje nustatytos darbdavio informavimo apie nėštumą tvarkos Direktyvos 92/85 10 straipsnyje įtvirtinta speciali moters apsauga (įtvirtinta garantija nėščiajai darbuotojai nebūti atleistai iš darbo nuo nėštumo pradžios) netaptu beprasme. Atvejis, kai darbuotojai netaikoma Direktyvos 92/85 10 straipsnyje nustatyta nėščios darbuotojos darbo teisių garantija (iš Direktyvos perkelta į nacionalinę teisę, o būtent į aptariamą LR DK 132 straipsnio 1 dalį), kai darbdavys žinojo apie darbuotojos nėštumą, nors ji pati darbdaviui oficialiai apie nėštumą nepranešė, būtų laikomas pažeidžiančiu Direktyvos 92/85 tikslus ir prasmę, nes tokiu atveju būtų siaurinamai aiškinamos Direktyvos 92/85 2 straipsnio a punkto nuostatos.
Be to, Teisingumo Teismas 2010 m. lapkričio 11 d. sprendime byloje C-232/09, Dita Danosa v. LKB Lizings SIA, atkreipė dėmesį į tai, kad dar prieš įsigaliojant Direktyvai 92/85 Teisingumo Teismas jau buvo nusprendęs, kad atsižvelgiant į nediskriminavimo principą, o būtent į 1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyvos 76/207 „Dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu“ (toliau tekste – Direktyva 76/207) nuostatas, nėščių moterų apsauga nuo atleidimo iš darbo turi būti pripažįstama viso nėštumo laikotarpiu. Teisingumo Teismo nuomone, šiais laikotarpiais atleistos iš darbo gali būti tik moterys, todėl atleidimas iš darbo dėl nėštumo arba dėl iš esmės nėštumu pagrįstos priežasties yra tiesioginė diskriminacija dėl lyties.
Pažymėtina, kad šioje byloje Teisingumo Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Direktyvos 92/85 ir Direktyvos 76/207 tikslų nebūtų galima pasiekti, jeigu pagal Europos Sąjungos teisę nėščioms moterims garantuojama apsauga nuo atleidimo iš darbo būtų teikiama, atsižvelgiant į formalų jų darbo santykių kvalifikavimą arba į jas įdarbinant pasirinkto sutarties tipo kvalifikavimą pagal nacionalinę teisę.
Pavadinimai užsienio kalbomis:
PAGRINDINĖ GARANTIJA NĖŠČIOMS MOTERIMS – DARBO SANTYKIŲ IŠSAUGOJIMAS TAM TIKRĄ LAIKĄ.
FUNDAMENTAL GUARANTEES FOR PREGNANT WOMEN – EMPLOYMENT RETENTION FOR LONGER PERIOD.
GARANTIEN FÜR SCHWANGERE – LÄNGERE ARBEITSPERIODE.
ОСНОВНЫЕ ГАРАНТИИ ДЛЯ БЕРЕМЕННЫХ ЖЕНЩИН – ПРОДОЛЖЕНИЕ ТРУДОВЫХ ОТНОШЕНИЙ НА НЕКОТОРОЕ ВРЕМЯ.