Advokato Justo Vilio kontora, www.vilys.lt, Tatjana Spiridonova
(parengta remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2014)
Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad siekiant patenkinti savo darbo, socialinius, ekonominius interesus ir įgyvendinant teisę į streiką, gali atsirasti žalos ne tik darbdaviui, bet ir kilti grėsmė kitų visuomenės narių teisėms, įstatymu nustatė streiko skelbimo tvarką. Streiko skelbimo tvarka aprašyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 77 straipsnyje. Visų pirma yra nustatyta, kad priimti sprendimą skelbti streiką turi teisę įmonėje veikianti profesinė sąjunga jos įstatuose nustatyta tvarka, jeigu įmonėje tokios nėra ir gynimo funkcijos neperduotos atitinkamos ekonominės veiklos profesinių sąjungų organizacijai – darbo taryba. Numatyta, kad streikas įmonėje skelbiamas, jeigu jo skelbimui pritaria daugiau kaip pusė įmonės darbuotojų, o įmonės struktūrinio padalinio streiko atveju – daugiau kaip pusė to padalinio darbuotojų.
Apie būsimo streiko pradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš septynias dienas. Įtvirtinta, kad galima kelti tik tuos reikalavimus, kurie nebuvo patenkinti taikinimo procedūros metu arba tarpininkavimo metu. Pastebėtina, kad nustatyta teisė, bet ne pareiga, prieš streiką organizuoti įspėjamąjį streiką. Be to, DK 78 straipsnyje nustatyti streikų apribojimai, t. y. atvejai kai streiką draudžiama skelbti. Pastebėtina, kad nuo šių metų liepos 1 dienos šis straipsnis yra esmingai pakeistas. Pirmoje straipsnio dalyje numatytas draudimas skelbti streiką ne tik greitosios pagalbos tarnybose dirbantiems darbuotojams, bet ir kitiems darbuotojams, kuriems teisę streikuoti riboja įstatymai. Taip pat pakeistas tokių darbuotojų reikalavimus sprendžiantis subjektas, nuo šių metų liepos 1 dienos darbuotojų, kuriems DK numatytas draudimas skelbti streiką, reikalavimus sprendžia ne Vyriausybė, o darbo arbitražas. Pakeista ir DK 78 straipsnio 3 dalies gana neaiški ir prieštaringa nuostata, kad kolektyvinės sutarties galiojimo metu draudžiama skelbti streiką, jeigu šios sutarties laikomasi. Pakeistas teisinis reguliavimas numato, kad kolektyvinės sutarties galiojimo metu draudžiama skelbti streiką dėl reikalavimų ar darbo sąlygų, reglamentuotų šioje sutartyje, jeigu jų yra laikomasi. Šis pakeitimas yra gana reikšmingas, nes tam tikro reikalavimo ar tam tikrų darbo sąlygų nesilaikymo atveju eliminuoja ginčus dėl visos sutarties vykdymo ar esminio (neesminio) jos pažeidimo. Klausimas ką įstatymų leidėjas turėjo omenyje nustatydamas, kad apribojimas skelbti streiką netaikomas šalių nesutarimu pasibaigus kolektyvinėje sutartyje numatytoms deryboms: ar tai, kad kolektyvinėje sutartyje turi būti numatyta pačių derybų galimybė (būtinybė), ar tai, kad kolektyvinėje sutartyje turi būti numatytas reglamentuotų kolektyvinėje sutartyje reikalavimų ar tam tikrų darbo sąlygų, dėl kurių gali vykti derybos, sąrašas.
Dėl vieno iš streiko skelbimo tvarkos reikalavimų, o būtent dėl darbdavio įspėjimo raštu apie būsimo streiko pradžią ne vėliau kaip prieš septynias dienas, pasisakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2014. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje nutartyje pažymėjo, kad turi būti laikomasi įstatyme nustatyto termino įspėjimui apie būsimą streiką įteikti, o esant šio termino pažeidimui, teismai turi įvertinti, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes šio procedūrinio pobūdžio reikalavimo nesilaikymas buvo esminis pažeidimas. Atkreipė dėmesį į tai, kad tiek Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) priežiūros institucijos (Asociacijų laisvės komitetas), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pripažįsta teisėtą poreikį laikytis įstatymo nustatytos procedūros, naudojantis teise streikuoti (žr. TDO principus dėl teisės streikuoti; EŽTT sprendimą, priimtą byloje Trofimchuk v. Ukraine, no. 4241/03, 28 October 2010), tačiau šių institucijų (pvz., EŽTT) praktikoje nacionalinių teismų pernelyg formalus požiūris į procedūrinio pobūdžio taisyklių taikymą, asmenims naudojantis teise į susirinkimų ir asociacijos laisvę, buvo kritikuotas ir tam tikromis aplinkybėmis (pavyzdžiui, kai nežymus terminų nesilaikymas priešingai šaliai nesutrukdė atlikti būtinų pasirengimo veiksmų, bet pranešimą pavėlavusiam pateikti asmeniui vis tiek pritaikyta administracinė atsakomybė) pripažintas nesuderinamu su proporcingumo reikalavimu (žr., pvz., mutatis mutandis, EŽTT sprendimą, priimtą byloje Kuznetsov v. Russia, no. 10877/04, 23 October 2008, par. 43). Taigi vargu ar streikas gali būti pripažintas neteisėtu dėl vienos dienos įspėjimo termino praleidimo tuo atveju, kai termino praleidimas viena diena neįtakojo darbdavio galimybės atlikti būtiną pasiruošimą streikui, išvengti ar sumažinti neigiamus streiko padarinius, imtis priemonių žalai sumažinti ar gera valia patenkinti streiko reikalavimus, be abejo atsižvelgtina ir į darbdavio veikimą ar neveikimą kolektyvinio darbo ginčo metu.